Gerai ten, kur mūsų nėra

   Visada galvojau, kodėl negimiau ten, kur šilta, visada šviečia saulė, šalia namų jūra. Ir manau daugelis savęs šito klausia ir bent minutei nori ten atsidurti. Norėjau bent trumpam nuvykti į šiltus kraštus.

   Ir vieną dieną nuvykau su draugais i saulėtąjį Egiptą. Prieš kelionę buvau pilnas entuziazmo, labai laimingas. Galvojau, kad pagaliau pamatysiu saulėtąją žemės pusę, kur nėra sniego, šalčio, visada šilta. Išvykstant iš namų buvo šalta, aplinkui balta. Atvykus, pirmiausia pamačiau dykumą, smėlį ir jokios žalumos. Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko gidai ir autobusu nuvežė į viešbutį. Viešbučio teritorijoje buvo labai gražu, tikras rojaus kampelis. Daug žalumos, palmės, prabanga, smėlis tik paplūdimy. Iš karto pamaniau, kaip gera būtų čia gyventi.

   Po kelių dienų poilsio, nusprendžiau susipažinti su šalimi ir jos kultūra. Išvažiavus iš viešbučio pirmas dalykas kurį pamačiau: vyrai su ginklais. Paklausus kas čia, man gidas atsakė, jog tai turistų saugumui. Taip pat papasakojo, kad daug policininkų vaikšto apsirengę civiliniais drabužiais ir seka paskui paklydusius turistus, kad jeigu jiems kas atsitiktų, iš karto padėtų. Pasidarė kiek nejauku, nejaugi čia taip pavojinga jeigu reikalinga tokia apsauga. Kitas dalykas patraukęs mano akį buvo jų moterys, jos visur vaikščiojo su palyda, ir labai įdomi buvo jų apranga: ilgas apsiaustas, skara ant galvos o kai kurios net veidą prisidengusios ir matėsi tik akys. Tai labai nustebino, nes buvo labai karšta, apie 35 laipsniai šilumos. Namai ten irgi visai kitokie negu pas mus. Beveik visi namai be stogų, tik padėti pamatai virš butų. Taip jie daro, nes virš tėvų butą statosi vaikai, jų vaikai ir t.t. Be to jeigu nebaigta statyba nereikia mokėti mokesčių už butą ar namą. Žmonės niekur neskuba, tarkim matėm vyrus dirbančius statybose, dirbo penki vyrai, vienas kasė smėlį, keturi stovėjo aplinkui ir rūkė, va taip jie dirba. Dar labai nustebino, kad gatvės labai purvinos, ir žmonės nepaiso higienos. Labai daug vargšų žmonių.

   Išgirdęs, kad yra ir tokių žmonių, kurie gyvena dykumoje, panorau juos pamatyti. Man, ir kitiems norintiems buvo suorganizuota ekskursija visureigiais, pas beduinus. Važiavome dykuma. Sustojome pusiaukelėje ir nuo kalno žiūrėjome į jūrą. Buvo labai gražu, bet netrukus gidas mus nustebino tai nebuvo tikroji jūra, tai ką mes matėme, buvo tik miražas. Niekas iš mūsų nesitikėjo, kad kelionė bus tokia ilga ir, kad bus taip karšta, ir nepaėmėm vandens. Buvome ištroškę. O saulė vis labiau kaitino ir skatino troškulį. Atvažiavus pas beduinus, atkreipė dėmesį vietinė mergina. Karšta Sacharos saulė degino jos lūpas ir atrodė, kad tai niekada nesibaigs…

   Grįžus į viešbutį, prabanga ir žaluma jau taip nebedžiugino. Supratau, kad kaitinantis karštis ne visada yra gerai. Kai važiuoji atostogauti, ilsėtis, labai gera kai visą laiką yra karšta. Bet reikia nepamiršti, kad esi viešbutyje, kur yra baseinai, jūra. Po kelionės supratau, kad ten noriu grįžti atostogų, bet gyventi, nenorėčiau. Iki tol mačiau Egiptą tik paveikslėliuose, filmuose. Viskas buvo pavaizduota labai gražiai. Saulė, jūra, palmės. Visi atrodo labai laimingi ir patenkinti. Bet kai nuvažiuoji ir pamatai jų gyvenimą iš arti, supranti, kad jie kaip ir visi žmonės gyvena paprastą gyvenimą. Kad kaitinantis karštis ištisus metus irgi turi savų ir pliusų ir minusų. Ir tuomet supratau, kad reikia džiaugtis tuo ką turi. Reikia mylėti šalį, kurioje gyveni Nes kaip sakoma: „Gerai ten kur mūsų nėra“.