Sacharos dykuma

   Labai seniai gyveno našlaite vardu Eglė. Ji buvo raudonplaukė ir visi vaikai ją skriaudė,  berniukai  tampė už plaukų, mergaitės nepriimdavo jos į savo žaidimus, sakydami, kad Eglė yra „riža”. Kiekvieną dieną ji verkė, kai vaikai ją skriausdavo arba mušdavo. Namie sededama vakarai mergaitė daug skaitė ir mokėsi. Miego ilgai stovėti prie lango ir stebėti kaip žaidžia kiti vaikai. Tėvai matydami, kad Eglės niekas nemėgo, nieko negalėjo padaryti. Eglė stovėdama prie veidrodžio gailiai verkė, o mama sakydavo, kad jos plaukai gražesni visam pasaulyje.Taip ir praleido savo vaikystę Eglė. Metai bėgo, Eglė daug mokėsi, o mokėsi puikiai. Baigė medicinos mokslus, nes nuo vaikystės svajojo tapti vaikų pediatrė. Užaugo ir tapo gerą gydytoją. Labai mylėjo vaikus ir su mielų norų jos gydydavo. Dirbdavo vaikų darželio ir mokyklos medpunktė, po to vaikų poliklinikoje, ligonynėje. Ji išgelbėjo daug gyvybių, išdžgydė daugybė vaikų.  Laikraščiuose Eglė skaitydavo apie Afrikos vaikus, kurie gyvena labai vargingai, badauja ir serga. Jai buvo jų labai gaila. Kiekvieną kartą matydama Afrikos vaikus per televizija jai suspausdavo širdį ir norėjosi kaip nors jiems pagelbėti. Taip ji nusprendė skristi į Afriką gydytį tos vaikus. Tai buvo sunkus darbas ir tokį pasirinkimą priimti galėjo tik labai stiprus žmogus nieko nebijantys. Taip prasidėjo Eglės naujas gyvenimas Afrikoje tarp karščio ir smėlio. Eglė slaugydavo viename Afrikos kaime. visi vaikai ją labai mylėjo ir su mielų norų eidavo pas Eglė daryti skiepus. Vakarais jį pasakojo jiems įdomias istorijas ir mokydavo jų skaityti, bei rašyti, kaip tik galėjo jos linksmino. Labiausiai Eglė susidraugavo su mažu berniuku vardu Timbu . Timbu neturėjo tėvų. Tėvas išvažiavo dirbti į kitą miestą dirbti, ten susirgo ir mirė. Timbu mama irgi labai sunkiai sirgo ir nesulaukdama trys menesius žadetus vaistus irgi paliko šita pasaulį. Taip Timbu liko vienas ir gyveno lūšnoje kartu su tokiais pat žmonėmis, kurie buvo vargingi. Timbu labai prisirišo prie Eglės ir slapta svajojo, kad ji taptu jo motina. Vieną kartą Timbu neatėjo į jos pamokas. Praėjo pora dienu , bet Timbu taip ir nepasirodė . Eglė susiruošė pas Timbu į svečius . Kai tik užėjo į jo lūšną Eglė išgirdo bjauru kosulį , taip baisiai kosėjo Timbu. Ji priėjo prie Timio ir pamatė , kad jis visas šlapias nuo prakaito, jam pakilo didelę temperatūra ir jis nieko neatpažina. Apžiūrėjus Eglė nustatė, kad jis susirgo labai retą lygą ir jam skubiai reikėjo vaistų , bet Eglė tokių vaistu net  neturėjo. Jį susiruošė skristi su senu lėktuvu i miesto ligoninę, kad parvežti Timbui vaistu. Eglė negalėjo rasti lakūno, bet  pagaliau vienas afrikietis sutiko ir jie išskridoį miesto ligoninė. Lėktuvas buvo senas ir skrisdami virš Sacharos dykumos Jie išgirdo keista garsą, lakūnas nustatė, kad jiems sulūžo vienas varyklis, todėl  jie turėjo pasodinti lėktuvą dykumoje ir ieškoti pagalbos. Eglei reikėjo kuo skubiau atvežti Timbui vaistu ir ji susiruošė eiti per dykuma pėsčiomis. Karštis buvo neimanomas, Eglė turėjo su savimi tik mažą buteliuką vandens, kuris greitai pasibaigė ir Eglė imdavo troškulys. Bet vis galvodama apie draugą, Eglė judėjo pirmyn. Karšta Sacharos saulė degino jos išdžiūvusias lūpas ir rodėsi, kad tai niekada nesibaigs.. Jos kojos pavargo, o nuo karščio niekur negalima buvo pasislėpti. Karštis buvo neimanomas, vandens aplinkui nesurasi, žmonių pagalbos irgi nesimato, bet Eglė tapo stipri moterimi ir žengė toliau. Taip Eglė ejo keturias valandas. Jos lupos išdiūvo nuo saulės, nuo smėlio audros jos akis nieko nematė, norėjosi gerti. Ir staiga ant horizonto Eglė pagaliau pamatė kupranugarius, tai reiškia, kad netoliese bus žmonės. Prieidama arčiau Eglė pastebėjo vieno namelio stogą, po to kito ir pagaliau visa kruvelę namuku. Tai buvo mažas Afrikos miestelis. Gyventojai Eglė pamaitino ir davė atsigerti. Jie buvo labai draugiški, surado žmogų kuris pavežtų iki artimiausios lygoninės.  Važiuodama iki ligoninės Eglė vis galvojo apie Timbu, kad jis tik sulauktu jos vaistu, nes tolimesnis Eglės gyvenimas be jo butu beprasmis. Taip Eglei pavyko rasti Timbui vaistų, sėkmingai grįžti į kaimą ir išgydyti savo maža draugą . Dabar jie niekada nesiskiria ir tapo, kaip motina su sunumi. Timbu svajonė išsipildė ir jis sakydavo, kad esas laimingiausias vaikas visoje Afrikoje.