Sename apleistame name  gyveno linksmas vaiduoklis

   Buvo toks namas, netoli Vilniaus. Jis buvo tuščias, tad vaiduoklis Nežiniukas nusprendė ten apsigyvendinti, mat neturėjo kur gyvent. Tai pagalvojo namui bus linksmiau jei jis palaikys jam „kompanija“.
   Atvyko Nežiniukas į namą ir galvoja kur čia man daiktus pasidėti? Nuskrido į antrą aukštą įsmuko į kambarį ir nustebo išvydęs tokį vaizdą: spintos buvo dulkinos ir labai girgždėjo, lova buvo pusiau sulūžusi, užuolaidos perplyšusios. Iš to vaiduoklis suprato, jog jis apsistojo sename name. Nežiniukui sena gyvenvietė buvo žymiai gražesnė, bet jam nebuvo kur dėtis. Jį išvarė kiti vaiduokliai, tad jam teks prisitaikyti šiame name. Pasidėjo jis daiktus koridoriuje ir kibo prie darbo.
   Jis nuskrido į kambarį, pasiėmė užuolaidas, pasiėmė adatos su siūliu ir pradejo siūti. Vaiduoklis pavargo siūdamas, mat vaiduoklių rankos labai didelės, ir jam vis siūlas su adata iš rankų krito. Susirado lentų, pjūklą ir skrido lovos taisyti. Nežiniukas porą valandų dirbo ir pagaliau sutvarkė lovą. Tada jis pasikuito po spintas ir rado šiokią tokią patalynę ir paklojo lovą. Jis labai pavargo, tad nusprendė gultis dabar, o namą apžiūrės rytoj.
   Rytą atsikėlęs, Nežiniukas buvo labai alkanas. Nežiniukas nuskrido į virtuvę, atsidarė šaldytuvą ten nebuvo daug maisto žiūrint žmogaus akimis, bet vaiduoklio akimis ten buvo kalnai maisto, nes vaiduokliai valgo žymiai mažiau. Jis pamatė supelyjūsio sūrio gabalėlį, pasiėmė jį į rankas, bet jis staiga iškrito. Pasiėmė dar kartą, iškrito ir vėl. Vaiduoklis nieko nesupranta. Jis tik dabar pagalvojo kaip jis paėmė pjūklą, siūlą, adatas, lentas.
   Nežiniukas atrodė pasimetęs. Jis paėmė kitą produktą, bet ir šis iškrito jam iš rankų, tada susiprato jog jis negali paimti tik maisto produktų. Vaiduoklis susirado lėkštę ir į ją su lazda įstūmė sūrio. Jis paragavo šio sūrio, jam labai patiko vaiduoklis valgė ir valgė kol sustorėjo ir baigėsi sūris. Tada nusnūdo porą valandžiukių. Atsikėlęs nuėjo prie veidrodžio pažiūrėti kaip atrodo, mat jam labai rūpėjo gražiai atrodyti. Išvydęs šitokį vaizdą, jis vos iš koto neiškrito. Jis buvo storas lyg drimba, o veidas atrodė kaip dramblio. Didelis, nususęs ir negražus. Nežiniukas nesuprato kaip jis per naktį šitaip sustorėjo. Ak, jis prisiminė jog šiandien valgė labai daug sūrio. Gal tai nuo sūrio? Staiga vaiduoklis Nežiniukas prisiminė, kad kažkur girdėjo kaip galima sulieknėti. Bet kaip? Štai koks klausimas sukosi jo galvoje. Pirmą jam labiau rūpėjo sulieknėti. Tad jis pagalvojo jog neprošal jam būtų sutvarkyti kitus kambarius, juk tai irgi šioks toks sportas. Kiek apsitvarkęs, atsistojo priešais veidrodį. Nežiniukas jau nebebuvo toks storas kaip ryte ir veidas buvo žymiai gražesnis. Vaiduoklis nustebo pamatęs tai, kad jam ant veido užaugo daug spuogų. Dabar atsirado dar viena problema: išnaikinti spuogus. Jis daug žinojo apie žmonių gyvenimą. Žinojo, kad reikia kremo tik tuomet spuogai išnyks. Nuskrido Nežiniukas į palėpę vertė viską, ieškojo, bet šnipštas – nieko nerado. Tada pagalvojo, jog gali būti rūsyje kremo. Kai atsidūrė rūsyje jis vos nenualpo, mat pamatė ten kalnus maisto. Jau norėjo kibti ėst, bet susilaikė, nes prisiminė kas buvo ryte ir taip jau per tą ryjimą susilaukė daug problemų. Jis surado kažkokį kremą pasitepė juo ir nuskrido miegot. Rytas jam buvo džiugus mat nebebuvo nei vieno spuogo. Tada jis pastebėjo, kad vėl visas namas pilnas dulkių, jis nusuprato iš kur tos dulkės atsiranda. Tada Nežiniukas iš pagalio ir sūrio lazdelių pasidarė šluotą. Bet nėra kur šluoti, juk šiupelio tai nėra. Vaiduoklis susirado bliudą ir palaikė jis už šiupelį. Pradėjo šluoti pirma savo kambarį po to šlavė ir tą, kuriame dar nei karto nebuvo buvęs. Tenai jis pamatė daugybę paveikslų. Visi paveikslai Nežiniukui labai patiko, tad jis nusprendė persinešti juos į savo kambarį. Tai buvo sunku, bet dėl tokio grožio reik pasistengt. Šiaip ne taip, jis juos pernešė. Dabar jo kambrys buvo žymiai spalvingesnis ir gražesnis. Vaiduoklis ir pats užsinorėjo piešti. Jis tik nesuprato iš kur gauti dažų. Nuskrido į rūsį manė  tenai ras dažų, nes rūsys buvo prikrautas visokiausių niekučių ir maisto . Nežiniukas ilgai rausėsi po daiktus kol rado dažus. Bet su kuo dabar piešti? Dar kiek pasirausęs rado ir teptukus. Prisipylė vandens į tą bliudą, kur grindis plovė ir pradėjo piešti ant patalynės ir visur kur tik rasdavo baltos dėmelės vietą. Taip jis išmargino visą namą.
   Dabar po daugelio metų ir gyvena tenai  Nežiniukas. Gerai jog jam neliūdna. Dabar jo geriausias draugas yra šuo Daglis, kuris atsirado prieš porą savaičių. Maisto jiem irgi netrūksta mat yra visas rūsys maisto. Nežiniukas ir toliau piešia namuose. Jam tai labai patinka. Tad taip ir toliau gyvena vaiduoklis Nežiniukas šiame sename name netoli Vilniaus.