Pavasarį gamta prabusta

   Pavasaris. Ant beržo išsiskleidė pirmas pumpuras – Na pagaliau- pagalvojo pumpuras. Pagaliau galime atsidusti, nebereikia rengtis šiltų megstinių ir vaikščioti, kaip pingvinai… Pagaliau mes laisvi.. Pavasaris man asocijuojasi su laisve, ir laime. Šįryt mane pažadino saulės spinduliai. Pirmą kartą po tokios ilgos ziemos aš atsibudau su ugnele ir jaučiau , kad šiandien nuveiksiu kokia nors linksmybę. „Labas rytas” – gieda paukščiai, nutūpę ant palangės, jiems dar liko trupinių praėjusios nakties. „Labas rytas” – teka saulė, šviesdama į tavo langus. Apsivilkau pačius lengviausius ir patogiausius drabužius, pavalgiau ir kupinas jėgų ir ryžto išėjau į mokyklą.  Šiandien viskas kitaip net kelione į mokyklą… Ėjau ir apsidairiau, ir matau, kad kelkraščiais čiurlena ištirpusio sniego upeliai. Saulutė skaisčiai šviesdama ištirpdė sniegelį. Palei Nerį laksto vaikai. Jie džiaugiasi pavasariu. Mažyliai žaidžia jau be kepurėlių. Juk taip šilta… Tarsi pritardamas vaikų šūksniams gieda vyturėlis. Mažieji padaužos bando jį pagauti, bet paukštelis gudrus. Vos kuris nors prisiartina, tik purpt ir nuskrenda.  Matau bėgioja šuniukas toks laisvas be jokių suvaržymų, jis laksto po laukus ir šokinėja atrodo lyg iš tos laimės tuoj susprogs. Aš dabar net nejaučiu savo sunkios kuprinės ir noro miegoti, juk visą laiką eidamas į mokyklą praktiškai miegu, tačiau dabar tik šypsausi daugiau nieko nejaučiu, nieko išskyrus visišką palaimą… Visas kalno šlaitas mėlynuoja žibutėmis. Pamačiusios, kad sniegas traukiasi, jos nutarė savo mėlynais žiedeliais pradžiuginti vaikus. Ir upė nesnaudžia. Ji neša didžiules ledo gabalus. Saulė šviečia vis skaisčiau. Reikia skubėti, kad ledai greitai ištirptų, ir vaikučiai vasarą galėtų maudytis upėje. Nors dar daug laiko, saulytė taip šviečia, jog ledo gabalai greitai nyksta, nešamos pabudusios upės srovės. O jau medžiai! Ką ir besakyti… Visi puošiasi mažučiais pumpurėliais. Tuoj iš mažų žalių spirgelių jie taps dideliais gražiais lapais, kurie nuo piktų vaikų slėps paukštelių lizdelius visą vasarą. Taip gražu aplink! Ir žolytė, atsigavusi po žiemos, žaliuoja kaip niekad. Ir gėlytės skleidžiasi darželiuose, kur močiutės rūpestingai pasodino. O saulytė tas gėlytes šildo. Tirpstantis sniegas girdo. Mažosios gėlytės auga ir džiugina mūsų akis ir mažosius vaikus. Jaučiu didelį džiaugsmą kai einu pušynu ir pakelus galvą į dangų matau žydrą dangų, girdžiu gyvybę, čiulbančius paukščius, praskrendančią: musę, uodą, kurie taip stropiai dirba, dirba visas pušynas, kiekviena gyvybė užsiėmusi savo darbais ir rūpesčiais. Vakare išeiti pasivaikščioti labai gera, tada ir sapnuose gali regėti medžius, ir pušyno taką, kuriuo kasdien praeina keli šimtai tūkstančių pėdučių kurie prabega mazi ir dideli berniukai ir mergaites.